Žemėlapis - Pajūrio Šaranta (Charente-Maritime)

Pajūrio Šarantas  – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Naujosios Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – La Rošelis.

Departamente 5 apskritys, 51 kantonas, 25 municipaliniai susivienijimai ir 472 komunos. Plotas – 6 864 km².

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant Oniso ir Sentonžo provincijų dalis. Iki 1941 m. rugsėjo 4 d. vadinosi Vidinis Šarantas. Keisti pavadinimą pareikalavo konjako eksportuotojai dėl savo produkcijos reputacijos.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno paleolite. Julijus Cezaris šiose apylinkėse rado santonų (santones) galų gentis, kurių sostinė buvo Mediolanumas. Jų vardas išlikęs Sento miesto pavadinime. Romos imperija krašte paliko amfiteatrus, kolonas, skulptūras, lino auginimo ir gyvojo vandens – konjako gamybos technologijas.

Viduramžiais kraštą nukariavo vizigotai. XI a. pastatyta La Rošelio tvirtovė ir uostas, su Hanzos sąjunga prekiavęs druska – baltuoju krašto auksu. Per Oniso ir Sentonžo uostus į šiaurę buvo išvežamas ir tuose kraštuose nematytas gėrimas – vynas. Vėliau dar viena eksporto preke tapo baltasis kalkakmenis. Iš jo padarytas ir Laisvės statulos Niujorke cokolis.

Naujaisiais amžiais krašte paplito protestantizmas, kalvinizmas, tačiau religiniai karai gerokai sugriovė krašto ekonomiką. Tik La Rošelis atsilaikė. Liudvikas XIII suteikė tikėjimo laisvę, tačiau po Liudviko XIV reformų nemažai gyventojų emigravo. Oniso ir Sentonžo gyventojai buvo vieni pirmųjų kolonistų, kūrusių Naująją Prancūziją. Kanados prancūzų kalboje yra nemažai žodžių, atėjusių iš puatvinų – sentonžų tarmės.

XIX a. pabaigoje viena svarbiausių ekonomikos šakų, ypač Ruajane tapo turizmas. Antrojo pasaulinio karo metais iš krašto buvo deportuoti žydai, todėl gerokai sumažėjo gyventojų. Karo pabaigoje Ruajanas buvo itin subombarduotas anglų ir amerikiečių aviacijos.